- sotėti
- sotė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr., sótėti, -ėja, -ėjo darytis sočiam, sotintis: Tas uogas valgai valgai, o nieko nesotė́ji Sb. | refl.: Pradedu sótėties ir nebvalgau – bijau parsivalgyti Krš. Besótėdamos kitas ir parsivalgo Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.